Migrena

Migrena yra neurovaskulinės kilmės galvos skausmas, pasireiškiantis kartu su kitais simptomais. Sukeliančių veiksnių spektras apima nuo menstruacijų iki alkoholio, ryškios šviesos ir streso. Sveiko gyvenimo būdo laikymasis kartu su vaistais gali reikšmingai sumažinti simptomus.

Migrenos gydymo būdai

Visi produktai
  • Visi produktai
  • Receptiniai vaistai
  • Nereceptiniai vaistai
Aktualumas
  • Aktualumas
  • Pavadinimas A-Z
  • Pavadinimas Z-A
  • Kaina nuo mažiausios iki didžiausios
  • Kaina nuo didžiausios iki mažiausios
Kas yra migrena?

Migrena – tai smegenų liga, kai stiprus galvos skausmo priepuolis gali būti lydimas kitų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, padidėjęs jautrumas pojūčiams arba neurologiniai sutrikimai (vadinami aura).

Skirtumas nuo įprasto galvos skausmo yra tas, kad migrena yra neurovaskulinis galvos skausmas, kai dėl dirgiklių išsiplečia kraujagyslės. Dėl to visoje nervų sistemoje padidėja jautrumas. Migrenos priepuolių dažnumas, stiprumas ir trukmė kiekvienam pacientui skiriasi. Migrena gali kartotis visą gyvenimą, tačiau gali apsiriboti ir tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Apie trečdalis moterų gyvenime bent kartą patiria migreną, vyrų tarpe šis procentas gerokai mažesnis. Dažniausiai migrena pasireiškia 15–55 metų amžiaus grupėje. Kai kurioms moterims priepuoliai pasireiškia tik menstruacijų metu. Tai vadinama menstruacine migrena. Migrenos skausmas dažnai jaučiamas vienoje galvos pusėje ir pasižymi pulsuojančiu ar tvinkčiojančiu pobūdžiu. Migrenos priepuolio metu atlikti kitų veiklų neįmanoma.

Kokios yra migrenos formos?
  • Baziliarinė migrena: Migrenos priepuolį gali pranešti aura. Migrena su aura vadinama baziliarine migrena. Auros simptomai dažniausiai yra regimieji, pavyzdžiui, šviesos blyksniai, dėmelės ar žvaigždutės. Aura gali būti lydima raumenų silpnumo ar tam tikrų kūno dalių jutimo praradimo. Aura pasireiškia 30% migrenos atvejų. Šios migrenos formos metu dalyvauja smegenų kamienas. Sunkiausiais atvejais ši forma gali sukelti išeminį insultą (TIA).
  • Fizinio krūvio migrena: Ši forma išprovokuojama didelio fizinio krūvio, ypač sprogstamųjų sporto šakų, tokių kaip skvošas ar sprintas.
  • Migrenos priepuolis su sumišimu: Šios formos metu žmogus priepuolio metu būna stipriai sutrikęs, nebežino, kur yra ir kas jis toks. Dažniausiai pasitaiko jauniems žmonėms.
  • Kitos formos: futbolininkų migrena (migrena po smūgio į galvą), oftalmopleginė migrena (migrena, kai atsiranda akių raumenų paralyžius), šeiminė hemipleginė migrena (migrena su aura ir vienos pusės paralyžiumi) ir pilvo migrena (stiprus pilvo skausmas be aiškios priežasties).
Migrenos simptomai

Migrena nuo kitų galvos skausmo formų skiriasi tuo, kad:

  • Yra auros fazė. Aura apima platų simptomų spektrą, tačiau pagrindinis bruožas – šviesos blyksniai ar švytėjimai.
  • Migrenos priepuolis turi aiškią pradžią ir pabaigą.
  • Migrenos priepuolio metu negalima nieko daryti, tik gulėti lovoje.
  • Padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui.
  • Skausmas dažnai jaučiamas vienoje galvos pusėje.
  • Pykinimas
  • Galvos skausmas stiprus, pulsuojantis ar tvinkčiojantis.

Jei turite du ar daugiau šių požymių, tikėtina, kad sergate migrena. Migrena, be aukščiau aprašytų tipinių simptomų, gali sukelti ir kitų įvairių reiškinių. Šie šalutiniai simptomai yra neurologinio pobūdžio ir atsiranda dėl nervų sistemos dirginimo. Keletas pavyzdžių: blogas matymas, greitas kūno atvėsimas ir sumišimas.

Migrenos fazės

Kaip minėta anksčiau, migrenos priepuolis turi aiškią pradžią ir pabaigą. Tipinis migrenos priepuolis taip pat pasižymi skirtingomis fazėmis.

  • Prodrominė arba įspėjamoji fazė: Daugelis migrena sergančių žmonių jaučia priepuolį iš anksto. Dažnai tai pastebima dėl kūno pokyčių – tai gali būti nuotaikos svyravimai ar pojūčių pokyčiai, pavyzdžiui, skonio ar šilumos/šalčio pojūtis. Taip pat ženklai gali būti žiovulys ir padidėjęs nuovargis.
  • Auros fazė: Aura dažnai pasireiškia šviesos blyksniais ar švytėjimais. Gali pasireikšti ir kiti neurologiniai simptomai. Kūno dalys gali nutirpti, gali sutrikti kalba ir labai sumažėti raumenų jėga.
  • Galvos skausmo fazė: Šios fazės trukmė labai įvairi – nuo pusvalandžio iki kelių dienų. Dažnai galvos skausmą lydi pykinimas ir vėmimas. 70 procentų pacientų jaučia pykinimą, o 29 procentai turi vemti.
  • Atsigavimo fazė: Tai fazė, kai organizmas atsigauna po migrenos. Atsigavimo laikotarpis trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Kadangi reikia atgauti jėgas, gali pasireikšti dirglumas ar nuovargis.
Kokios yra migrenos priežastys?

Tiksli migrenos priežastis dar nėra visiškai aiški. Tačiau įrodyta, kad tai paveldima liga. Taip pat žinoma, kad ligos pagrindą sudaro neurologinis procesas. Smegenų tyrimai parodė padidėjusį aktyvumą smegenų kamiene.

Tačiau, be šių pastebimų pokyčių smegenyse ir nervų sistemoje, sunku tiksliai paaiškinti, kaip atsiranda skausmas. Viena iš galimų priežasčių – sutrikusi kraujotaka. Migrena sergantiems žmonėms nustatomi smegenų kraujagyslių spazmai ir mažų kraujagyslių išsiplėtimas aplink kaukolę. Šis išsiplėtimas, dar vadinamas vazodilatacija, lemia tam tikrų medžiagų susidarymą, kurios gali sukelti uždegimą. Šie uždegimai ir sukelia migrenos priepuolio skausmą.

Anksčiau buvo manoma, kad priežastis yra psichologinė, tačiau tai jau paneigta. Nors migrenos priežastis yra medicininė, psichologiniai veiksniai gali išprovokuoti migrenos priepuolį. Streso ir emocijų įtakoje gali būti išprovokuotas priepuolis. Dėl jautrių kraujagyslių ir streso derinio kraujo trombocitai pradeda sulipti. Šis sulipimas lemia per didelį serotonino išsiskyrimą, dėl kurio galvoje atsiranda spazmai.

Gydymas ir vaistai

Kadangi nėra daug dalykų, kuriuos galite padaryti patys, dažnai griebiamasi vaistų, galinčių palengvinti skausmą.

Ar galiu pats ką nors padaryti dėl migrenos?

Kaip jau minėta, migrenos priepuolio metu neįmanoma užsiimti jokia veikla. Vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti – pailsėti ir vengti papildomų pojūčių dirgiklių. Tai gali būti ryški šviesa, garsūs garsai, stiprūs kvapai ar žema/aukšta temperatūra.

Gali būti naudinga lankytis terapijoje, kad sumažintumėte ar pašalintumėte su migrena susijusį nerimą. Labai svarbu sąmoningai elgtis su liga ir savo gyvenimo būdu. Stebėti, ką valgote ir kokie galimi veiksniai sukelia priepuolius, gali padėti valdyti migreną.

Sportas ir atsipalaidavimas rekomenduojami streso mažinimui, kuris neigiamai veikia migreną. Yra specialių atsipalaidavimo terapijų, skirtų migrenai. Kitos galimos naudingos ir palengvinančios veiklos – atsipalaidavimo masažai.

Kokie yra gydymo būdai?

Yra tiek vaistų simptomams palengvinti, tiek vaistų profilaktikai. Taip pat yra keletas įrodytų ir mažiau įrodytų alternatyvių gydymo būdų.

Vaistai nuo migrenos

Priepuolio metu vartojami vaistai vadinami „triptanais“. Migrenos priepuolio metu smegenų kraujagyslės išsiplečia, o triptanai jas susiaurina. Skausmą malšinantys „triptanai“: almotriptanas, eletriptanas, frovatriptanas, naratriptanas, rizatriptanas, sumatriptanas ir zolmitriptanas.

Be triptanų, taip pat skiriamas paracetamolis. Dažnai kartu su propyfenazonu ir kofeinu.

Taip pat gali būti skiriami uždegimą slopinantys analgetikai, tokie kaip diklofenakas, ibuprofenas ir naproksenas. Įprasti analgetikai dažnai blogai pasisavinami, jei pacientui pykina. Kartais prieš tai gali būti skiriama vaistų nuo pykinimo.

Kiti vaistai, susiaurinantys smegenų kraujagysles: ergotaminas ir metiserigidas. Šie vaistai skiriami retai dėl šalutinio poveikio.

Kiti vaistai, kurie pasirodė veiksmingi gydant migreną: beta adrenoblokatoriai, pizotifenas, topiramatas, valproinė rūgštis, botulino A toksinas (tik jei kiti vaistai neveikia), flunarizinas (labai retai), amitriptilinas (tik jei beta adrenoblokatoriai ir pizotifenas neveiksmingi arba per silpni). Šie vaistai gali būti skiriami migrenos profilaktikai.

Alternatyvūs gydymo būdai

  • AtlasPROfilax: Alternatyvus migrenos gydymo būdas yra AtlasPROfilax. Šio gydymo, kurį sukūrė René Claudius Schümperli, metu gydoma atlaso sritis. Atlasas – tai aukščiausio kaklo slankstelio sritis. Gydymas susideda iš neuromuskulinio šios gana nežinomos srities masažo. Atliekami manualiniai testai, siekiant ištirti kaukolės, atlaso ir antrojo kaklo slankstelio santykį. Po gydymo atlasas grįžta į pradinę padėtį, o tai palengvina visą sritį. Tai moksliškai neįrodyta.
  • Mityba: Fitoterapijoje migrenos priežasties ieškoma maiste. Manoma, kad yra ryšys tarp migrenos ir kepenų bei tulžies pūslės perkrovos. Gali būti naudinga kartu su dietologu išsamiai peržiūrėti mitybos įpročius ir nustatyti, kurie maisto produktai turi įtakos priepuoliams.
  • Cefaly: Cefaly – prietaisas, kuris siunčia elektrinius impulsus nervui, dedamas ant kaktos. Čia eina trišakis nervas, kuris susijęs su migrena. Tai įprastas gydymas, kurį kai kurios draudimo bendrovės kompensuoja.
  • Kanapės: Apie šią priemonę kaip vaistą dar nėra pakankamai žinoma. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad kanabinoidai teigiamai veikia migreną.
  • Internetinė elgesio terapija: Stebėti, kaip dažnai pasireiškia priepuoliai ir kokiomis aplinkybėmis. Anksti atpažinus priepuolius, vaistų vartojimas gali būti tikslingesnis.
  • Psichoterapija: Dėl didelės migrenos įtakos žmogaus gyvenimui psichoterapija dažnai rekomenduojama kaip papildoma terapija kartu su vaistais.Migrenos ir jos priežasčių tyrimai nuolat vyksta. Šiuo metu daug dėmesio skiriama paveldimumui ir ryšiui tarp depresijos ir migrenos.

Turite klausimų apie migreną ir geriausią gydymą Jums? Dokteronline.com gali Jums padėti. Mūsų svetainėje galite užsisakyti konsultaciją su registruotu ES gydytoju, kuris padės ir, jei reikia, paskirs tinkamą gydymą.

Šaltiniai

Kaip veikia „Dokteronline“?

Pasirinkite gydymą ir gaukite konsultaciją be laukimo ar rūpesčių.

Skaitykite toliau
  1. Pasirinkite savo gydymą

  2. Užpildykite medicininę anketą

  3. Gydytojas įvertina jūsų prašymą

  4. Pristatymas į namus

Skaitykite toliau