Astma

Astma yra lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, kai kvėpavimo takai yra susiaurėję ir padidėjusio jautrumo. Astma sergantys pacientai dažnai jaučia dusulį arba švokštimą, daug kosėja, o dėl šios ligos dažnai jaučia nuovargį. Dirgikliai, sukeliantys simptomus, skiriasi priklausomai nuo asmens, sezono ar net dienos. Jie skirstomi į alerginius ir nealerginius dirgiklius, o dėl jų sukelti simptomai pasireiškia trumpalaikiais arba ilgalaikiais priepuoliais.

Mokslas dar tiksliai nežino, kas sukelia astmą. Tačiau aišku, kad paveldimumas vaidina didelį vaidmenį. Jei abu tėvai serga astma arba turi alergiją, vaiko rizika susirgti astma siekia 70 %. Šis procentas sumažėja iki 50 %, jei tik vienas iš tėvų turi alergiją ar astmą. Taip pat aplinka gali turėti įtakos astmos (ir alergijos) atsiradimui vėlesniame amžiuje. Dažnai veikiant tam tikroms medžiagoms, gali išsivystyti alergija. Vis dėlto ir šiuo atveju paveldimumo veiksnys yra labai svarbus. Polinkis turi būti įgimtas nuo gimimo.

Astma skirstoma į keturias formas, kurios kartais gali persidengti. Žemiau trumpai aprašomos skirtingos astmos formos:

• Alerginė astma: Tai viena dažniausių astmos formų. Sergant šia astmos forma, esate alergiškas tam tikroms medžiagoms ir jaučiate dusulį įkvėpęs šių medžiagų. Šios medžiagos vadinamos dirgikliais. Alerginiai dirgikliai yra, pavyzdžiui, dulkių erkių išmatos, medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės, plaukuotų gyvūnų pleiskanos, pelėsiai, tam tikri maisto produktai (pvz., vėžiagyviai ir riešutai) bei profesiniai alergenai (pvz., dažytojams, kirpėjams, kepėjams ir paprikų augintojams). Įkvėpus šių medžiagų, jūsų organizmas gamina histaminą, kuris sukelia alerginę reakciją.
• Nealerginė astma: Šiuo atveju taip pat jaučiate dusulį įkvėpęs tam tikrų medžiagų, tačiau nėra alerginės reakcijos. Žinomi nealerginiai dirgikliai yra virusinės kvėpavimo takų infekcijos, temperatūros ar oro drėgmės pokyčiai, tabako dūmai, kvepalai, purškalai, odos priežiūros priemonės, skalbikliai, aštrūs kvapai (pvz., kepimo ar dažų kvapas) ir oro tarša (pvz., kietosios dalelės).
• Fiziniu krūviu sukelta astma: Tai pasireiškia, kai jaučiate dusulį fizinio krūvio metu. Šiai astmos formai gali būti paskirtas vaistas inhaliatoriuje, kurį vartojate prieš pradėdami sportuoti, kad sumažintumėte simptomus. Žmonėms, sergantiems fiziniu krūviu sukelta astma, naudinga pradėti veiklą lėtai. Taip plaučiai gali priprasti prie perėjimo nuo ramybės prie krūvio. Stresas ir emocijos (tiek teigiamos, tiek neigiamos) gali pabloginti simptomus. Tai taip pat taikoma temperatūros ir oro drėgmės pokyčiams. Sergantiems fiziniu krūviu sukelta astma, šaltas ir sausas oras pablogina būklę.
• Sunki astma: Tai laikoma atskira astmos forma. Laimei, sunkia astma serga nedaug žmonių. Šią astmos formą sunku kontroliuoti vaistais, todėl tikėtina, kad simptomai bus dažni ir reikės dažnai lankytis ligoninėje gydymui.

Yra keletas aiškiai atpažįstamų astmos simptomų. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad sergate astma, nes šie simptomai gali rodyti ir kitas ligas. Žemiau aptariami dažniausi simptomai:

• Dusulys. Astmos priepuolio metu galite jausti bauginantį jausmą, kad dusinate. Taip nutinka, nes jūsų plaučiai prisipildo oro ir negali jo tinkamai pakeisti. Iš esmės tai nėra pavojinga. Astmos priepuolio metu atsisėskite tiesiai ir atlaisvinkite kvėpavimo takus, atsegdami kaklaraištį ar viršutines marškinių sagas.
• Taip pat labai aiškus simptomas yra švokštimas. Tai atsiranda, nes jūsų trachėja ir bronchai susiaurėja, o aplinkiniai raumenys susitraukia. Arba šiurkštus kvėpavimas, kai jūsų nosis ar gerklė dienos metu yra „užsikimšusi“.
• Dusulys, kai greitai pritrūksta oro ir gaudote kvapą, dažnai yra simptomas, rodantis astmą.
• Galiausiai, energijos trūkumas yra akivaizdi astmos pasekmė. Jūsų miegas prastas, dieną sunku kvėpuoti, ir tai jus išvargina.

Dažnai astma painiojama su LOPL. Tačiau šios dvi ligos skiriasi svarbiais aspektais:

• Nors astma aiškiai turi paveldimumo veiksnį, LOPL dažnai yra rūkymo pasekmė.
• Astma pasireiškia priepuoliais, LOPL yra nuolatinė.
• Astma pasireiškia bet kokiame amžiuje, LOPL – po 40 metų.
• Astmos eiga dažniausiai yra palanki ir su palaikomaisiais vaistais gerai valdoma. LOPL yra lėtinė ir palaipsniui blogėja.
• Astma sergančių pacientų gyvenimo trukmė yra normali, o LOPL – sutrumpėjusi.
• Astma sergančių pacientų plaučių funkcija, esant optimaliam gydymui, yra normali, o LOPL pacientų – net ir esant optimaliam gydymui – sumažėjusi.

Gyvenimo būdas gali labai padėti sumažinti astmos priepuolių dažnį ir sunkumą. Galite gyventi ir maitintis sveikai, palaikyti sveiką kūno svorį ir gerą fizinę būklę. Taip pat padeda vengti dirgiklių, kuriems esate jautrus, ir imtis priemonių prieš tam tikrus alergenus. Be to, atsakingai vartokite jums paskirtus vaistus.

Gydytojo sudarytame gydymo plane pirmiausia bus aptariama vadinamoji nemedikamentinė taktika. Tai gyvenimo būdo pokyčiai, kurie gali padėti geriau kontroliuoti simptomus. Yra aiškus ryšys tarp ištvermės, nutukimo ir astmos kontrolės. Be to, gydytojas paskirs vaistus, priklausomai nuo simptomų dažnumo. Jei astmos priepuoliai pasireiškia retai, rekomenduojama pagal poreikį vartoti trumpai veikiantį β2-simpatomimetiką, pvz., salbutamolį ar terbutaliną, tačiau jei to prireikia dažniau nei 3 kartus per savaitę, gydytojas paskirs inhaliacinį kortikosteroidą, pvz., beklometazoną, budezonidą, ciklesonidą ar flutikazoną, arba, jei išlieka vietiniai šalutiniai poveikiai, montelukastą.

Inhaliacinis kortikosteroidas gali būti derinamas su ilgai veikiančiu β2-simpatomimetiku, pvz., formoteroliu ar salmeteroliu, jei rezultatai vis dar netenkina. Jei po šių žingsnių per 3 mėnesius astma vis dar nekontroliuojama, dažnai pacientas siunčiamas į antrinę priežiūrą. Tokiu atveju kalbama apie „sunkiai gydomą astmą“.

Vaistai

Jei astmos simptomai pasireiškia retai (2 kartus per savaitę ar rečiau), rekomenduojama pagal poreikį vartoti trumpai veikiantį β2-simpatomimetiką (pvz., salbutamolį).

Jei simptomai pasireiškia dažniau (3 kartus per savaitę ar dažniau) ir dažniau vartojamas trumpai veikiantis β2-simpatomimetikas, rekomenduojamas palaikomasis gydymas inhaliaciniu kortikosteroidu (IKS).

Jei ir toliau nepasiekiama pakankama astmos kontrolė, gali būti pridėtas ilgai veikiantis β2-simpatomimetikas.

Alternatyvūs gydymo būdai

Galimi keli alternatyvūs gydymo būdai. Jie niekada nepakeičia įprastinio gydymo, tačiau gali būti puiki papildoma priemonė. Visada informuokite gydytoją, jei svarstote alternatyvius gydymo būdus.

• Yra homeopatinių preparatų, kurie gali puikiai paveikti jūsų imuninę sistemą. Šias priemones galite įsigyti patys arba pasikonsultuoti su homeopatijos specialistu. Tačiau tai nėra moksliškai įrodyta.
• Akupunktūra, senovinis rytų gydymo metodas, gali duoti gerų rezultatų. Akupunktūristas bando plonomis adatėlėmis subalansuoti sutrikusius energijos srautus. Tai nėra moksliškai įrodyta.
• Kvėpavimo terapija visada yra labai gera papildoma priemonė. Ją dažnai siūlo kineziterapeutai ir logopedai, ne tik astma sergantiems pacientams, bet ir sergantiems kitomis ligomis. Tinkamas kvėpavimas ramybės ir fizinio krūvio metu visada yra siekiamybė.
• Antroposofiniai gydymo būdai gali būti labai įvairūs. Tai gali būti judesio terapija, mitybos rekomendacijos, vaistai ir masažas.
• Natūralioji medicina ir fitoterapija remiasi senovinėmis žolelių žiniomis, derinamomis su šiuolaikiniais moksliniais tyrimais. Naudojamos žolelės, masažai ir pritaikyta mityba.
• Jei stresas ir emocijos jums sukelia priepuolius, joga yra labai gera alternatyvi pagalba. Išmoksite subalansuoti kūną ir protą bei tinkamai kvėpuoti, todėl geriau susidorosite su stresu ir emocijomis.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Jūsų gyvenimo būdas turi didelę įtaką tam, kiek stipriai jaučiate astmos simptomus. Kaip žinote, astma yra lėtinė liga, tačiau yra būdų, kaip padaryti gyvenimą kuo malonesnį.

Šie gyvenimo būdo pokyčiai yra veiksmingiausi:

• Užtikrinkite, kad aplinkiniai žinotų, jog sergate astma. Tuomet jie galės į tai atsižvelgti ir supras, jei vengsite tam tikros veiklos ar aplinkos.
• Jei rūkote, mesti rūkyti yra savaime suprantamas dalykas. Taip pat labai svarbu nebūti aplinkoje, kurioje daug dūmų – iš esmės kiekviena cigaretė šalia jūsų jau yra per daug, venkite pasyvaus rūkymo.
• Jei jums nustatyta alergija alergenams, labai svarbu vengti šių alerginių dirgiklių, kad išvengtumėte priepuolių. Jei sergate nealergine astma, tai ypač svarbu vietose, kur daug automobilių eismo, ir tam tikromis oro sąlygomis, kai yra didesnė smogo rizika. Įvairiose orų programėlėse dažnai yra specialios piktogramos, nurodančios astma sergantiems pacientams rizikos lygį.
• Jei sergate alergine astma, priemonės prieš dulkių erkę gali duoti gerų rezultatų.
• Rūpinkitės gera fizine būkle. Pagerėjus fizinei būklei ir ištvermei, priepuoliai bus mažiau sunkūs.
• Galiausiai, svarbus ir jūsų KMI. Nutukimas siejamas su prastesne astmos kontrole, sumažėjusiu atsaku į kortikosteroidus ir sumažėjusiu kvėpavimo takų diametru, net ir pakoregavus plaučių tūrį.

https://www.longfonds.nl/longziekten/astma

https://www.farmacotherapeutischkompas.nl/bladeren/indicatieteksten/astma

https://www.vzinfo.nl/astma