Bakterinės infekcijos

Infekcijas gali sukelti mūsų organizme esančios ir besidauginančios bakterijos. Bakterijų plika akimi nematome, tačiau su jomis susiduriame kasdien. Vis dėlto ne visada susergame. Taip yra todėl, kad mūsų imuninė sistema mus saugo, o šie įsibrovėliai ne visada yra kenksmingi; mūsų organizme visada yra bakterijų, kurios atlieka naudingą funkciją. Jos, pavyzdžiui, padeda virškinti maistą žarnyne ir apsaugo odą nuo kenksmingų mikroorganizmų.

Tačiau, kai ligas sukeliančios bakterijos patenka į organizmą, mūsų kūnas pradeda gaminti daugiau baltųjų kraujo kūnelių, kad apsisaugotų nuo infekcijos. Jei bakterijos dauginasi greičiau nei organizmas gali gaminti baltuosius kraujo kūnelius, susergame. Tokiu atveju bakterijos gali sukelti tokią infekciją kaip plaučių uždegimas.

Dažnai tokią būklę lydi karščiavimas. Plaučių uždegimas ar širdies vožtuvo uždegimas gali būti mirtinas, jei neskiriami antibiotikai. Tokiais atvejais organizmas pats negali arba beveik negali pasveikti nuo šios ligos. Antibiotikai gali būti gyvybiškai svarbūs. Kartais pakanka lovos režimo ar kitų paprastų priemonių, kad pasveiktumėte nuo bakterinės infekcijos.

Koks antibiotikas tinkamas uždegimui gydyti, priklauso nuo simptomų ir bakterinės infekcijos rūšies. Kartais reikia nusiųsti šlapimą ar pūlius į laboratoriją, kad būtų nustatyta, kuri bakterija sukelia infekciją ir koks antibiotikas reikalingas. Kiekviena bakterija yra skirtingos sandaros.

Bakterines infekcijas sukelia bakterijos.

Dažniausiai pasitaikančios bakterinės infekcijos yra:

• Plaučių uždegimas;
• Gerklės uždegimas;
• Vidurinės ausies uždegimas;
• Šlapimo pūslės uždegimas;
• Odos infekcijos;
• Žarnyno uždegimas;
• Akių uždegimas.

Plaučių uždegimas

Plaučių uždegimo metu uždegamos mažesnės kvėpavimo takų dalys ir alveolės. Sergantieji plaučių uždegimu jaučia kosulį, dusulį, karščiavimą ir nuovargį. Plaučių uždegimą gali sukelti tiek bakterijos, tiek virusai, o virusinės kilmės atveju dažnai tai būna gripo virusas.

Dėl to alveolėse kaupiasi daugiau gleivių, todėl į organizmą patenka mažiau deguonies ir atsiranda dusulys. Jei plaučių uždegimą sukelia bakterija, gydytojas paskiria antibiotikų kursą. Dažnai nėra aišku, ar plaučių uždegimą sukėlė virusas, ar bakterija, o kadangi pastarasis atvejis yra gana rimtas, gydytojas dažniausiai profilaktiškai paskiria antibiotikų.

Gerklės uždegimas

Gerklės uždegimą taip pat gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Dažni simptomai: skausmas arba deginimo pojūtis gerklėje, skausmas ryjant, karščiavimas, padidėję limfmazgiai, prikimęs balsas ir kartais ausų skausmas. Sergant bakteriniu gerklės uždegimu, dažnai būna uždegę tonzilės, tai dažniausiai sukelia streptokoko bakterija ir yra labai skausminga.

Vidurinės ausies uždegimas

Vidurinės ausies uždegimas, dar vadinamas ausų skausmu, dažniausiai pasitaiko vaikams iki penkerių metų. Dažniausiai jis praeina savaime per 2–3 dienas. Uždegimą gali sukelti peršalimo virusas, patekęs į vidurinę ausį, arba bakterija, pavyzdžiui, Streptococcus pneumoniae, įsikūrusi vidurinėje ausyje. Dėl padidėjusio spaudimo vidurinėje ausyje būgnelis išsipučia, o tai gali sukelti stiprų skausmą.

Šlapimo pūslės uždegimas

Šlapimo pūslės uždegimo metu uždegamas pūslės gleivinės sluoksnis. Tai dažnai sukelia žarnyne gyvenančios bakterijos, kurios per šlaplę patenka į pūslę ir sukelia uždegimą. Moterys dažniau ir greičiau serga šlapimo pūslės uždegimu nei vyrai, nes jų šlaplė trumpesnė.

Bakterinė odos infekcija

Bakterinė odos infekcija dažniausiai atsiranda toje vietoje, kur oda pažeista. Toje vietoje įsiskverbia bakterijos, kurios paprastai gyvena ant odos, ir taip atsiranda uždegusi oda. Rožė ir impetigo yra odos infekcijų pavyzdžiai.

Žarnyno uždegimas

Virusai ar bakterijos gali sukelti žarnyno sienelės uždegimą, dėl kurio žarnynas mažiau pasisavina skysčių ir maistinių medžiagų, kurios pasišalina kaip labai skystos išmatos. Virškinamojo trakto infekcijas gali sukelti virusai (skrandžio gripas), parazitai ir bakterijos, tokios kaip Salmonella.

Akių uždegimas

Dažniausia akių uždegimo forma yra junginės uždegimas. Tai plonas audinys, dengiantis akies obuolį ir vokų vidų. Akių uždegimą taip pat gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos.

Bakterines infekcijas galima atpažinti pagal skausmą, nuovargį, paraudusią ar patinusią odą, bendrą negalavimą ir kartais karščiavimą. Taip pat gali būti padidėję limfmazgiai, pavyzdžiui, sergant gerklės uždegimu ar angina. Be to, gali pasireikšti gripo simptomai, tokie kaip raumenų skausmas ir sumažėjęs apetitas.

Norint kovoti su bakterine infekcija, visada patartina kuo daugiau ilsėtis ir gerti daug skysčių. Jei simptomai stiprėja ar ilgai nepraeina, taip pat jei yra karščiavimas, kreipkitės į savo gydytoją. Jis arba ji jus apžiūrės ir prireikus paskirs antibiotikų, kad pašalintų infekciją ir sunaikintų bakterijas.

Jei gydytojas nustatė, kad jūsų infekciją sukėlė bakterija, jis arba ji paskirs jums antibiotikų.

Bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais

Paprastai antibiotikai skirstomi į siauro ir plataus veikimo spektro. Siauro spektro antibiotikai yra skirti tam tikros grupės bakterijų infekcijoms gydyti. Plataus spektro antibiotikai naikina kelias bakterijų rūšis vienu metu. Gydytojai pirmenybę teikia siauro spektro antibiotikams, nes gydymo metu sunaikinama mažiau naudingų bakterijų. Dėl to pasireiškia mažiau šalutinių poveikių. Tačiau jie gali būti skiriami tik tada, kai žinoma, kokia bakterija sukelia uždegimą. Jei tai nežinoma, plataus spektro antibiotikai yra tinkama alternatyva, nes jie naikina kelias skirtingas bakterijų rūšis. Tačiau jų trūkumas yra tas, kad dažniau pasireiškia šalutiniai poveikiai, tokie kaip virškinimo trakto sutrikimai, nes taip pat sunaikinamos gerosios žarnyno bakterijos.

Taip pat svarbi uždegimo vieta organizme, renkantis tam tikrą antibiotiką. Kai kurie audiniai jautresni tam tikram antibiotikui nei kiti. Gydytojas turi pasirinkti antibiotiką, kuris gali prasiskverbti į atitinkamą audinį.

Antibiotikus visada skiria gydytojas ir tik tada, kai to tikrai reikia, pavyzdžiui, kai jūsų imunitetas per silpnas, kad pats įveiktumėte infekciją. Gydytojai nenori per greitai skirti antibiotikų, nes siekia užkirsti kelią atsparumo jiems vystymuisi. Tai reiškia, kad bakterija prisitaiko ir tampa nejautri vaisto poveikiui. Dėl to šio tipo antibiotikas nebegali būti naudojamas šiai bakterijai naikinti, taip pat ir kitiems pacientams.

Atsparumas antibiotikams

Be to, bakterijos gali palaipsniui tapti atsparios. Tai ypač pasitaiko vartojant tą patį antibiotiką pakartotinai ar ilgą laiką. Atsparumas antibiotikams sukelia pavojingas situacijas, blogiausiu atveju bakterinių infekcijų ateityje nebus galima gydyti, o kai kuriais atvejais tai gali būti pavojinga gyvybei.

Kadangi antibiotikai naikina tik bakterijas, bet ne virusus, gydytojas jų neskirs, jei sergate gripu, peršalote ar vėjaraupiais. Visada vartokite vaistus pagal gydytojo nurodymus ir užbaikite visą kursą, net jei po kelių dienų jaučiatės geriau. Priešingu atveju infekcija gali atsinaujinti, nes dar ne visos bakterijos buvo sunaikintos. Kursas trunka apie 5–10 dienų, priklausomai nuo infekcijos rūšies.

Paprastai antibiotikai sukelia mažai šalutinių poveikių, ypač siauro spektro antibiotikai. Vartojant plataus spektro antibiotikus, šalutinis poveikis pasireiškia dažniau, nes šiuo atveju taip pat sunaikinamos gerosios žarnyno bakterijos. Tačiau skysta išmatos ne visada yra vaisto šalutinis poveikis, tai gali būti ir infekcijos pasekmė.

Dažniausi antibiotikų šalutiniai poveikiai yra:

• Viduriavimas arba skysta išmatos;
• Padidėjęs jautrumas arba alerginė reakcija.

Jei esate jautrus tam tikram antibiotikui, gali atsirasti raudonų dėmelių ant odos, niežulys ar karščiavimas. Tai gali būti alergijos požymis, bet nebūtinai. Tokiu atveju kreipkitės į gydytoją, kuris nustatys, ar tai yra padidėjusio jautrumo vartojamam antibiotikui pasekmė.

Tetraciklinų grupės antibiotikai, tokie kaip doksiciklinas ir minociklinas, gali sukelti padidėjusį jautrumą saulės šviesai. Dėl to greičiau nudegate būdami saulėje, net jei paprastai niekada nenudegate. Tai nurodyta pakuotės lapelyje. Tokiu atveju stenkitės kuo mažiau būti saulėje ir gerai apsaugokite odą aukšto apsaugos faktoriaus kremu nuo saulės, net ir debesuotomis dienomis.

Jei žinote, kad esate jautrus antibiotikui, pasakykite apie tai gydytojui konsultacijos metu. Taip pat, jei turite kitų nusiskundimų, kurie nepraeina per 1–2 dienas, patartina kreiptis į gydytoją.

Dažnai neįmanoma visiškai išvengti bakterinių infekcijų. Tačiau galite imtis tam tikrų priemonių, kad išvengtumėte kai kurių infekcijų, pavyzdžiui, žinoma, kad rūkantys ir reguliariai alkoholį vartojantys asmenys turi didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu.

Taip pat galite pasirūpinti, kad jūsų imunitetas būtų stiprus, kad organizmas galėtų laiku sunaikinti ligas sukeliančias bakterijas, patekusias į organizmą. Be to, galite išvengti užsikrėtimo Salmonella bakterija palaikydami gerą higieną ir dažnai plaudami rankas. Taip pat galite dezinfekuoti odos žaizdeles jodu ar alkoholiu, kad išvengtumėte odos uždegimo.

https://www.farmacotherapeutischkompas.nl/bladeren/indicatieteksten/bacteriele_huidinfecties

https://www.apotheek.nl/zorg-van-de-apotheker/uw-apotheker-geeft-antwoord/antibiotica