Aukštas kraujospūdis

Kraujospūdis parodo, kokio stiprumo spaudimas veikia kraujagysles. Šis spaudimas svyruoja: kai širdis susitraukia, kraujas išstumiamas ir spaudimas kraujagyslėse būna gana didelis. Tai vadinama „viršutiniu spaudimu“ (sistolė). Kai širdis vėl atsipalaiduoja, spaudimas kraujagyslėse sumažėja. Tai vadinama „apatiniu spaudimu“ (diastolė).

Kraujagyslių spaudimas gali padidėti dėl įvairių priežasčių. Toks aukštas kraujospūdis yra pavojingas, nes kraujagyslėms tenka didelė įtampa. Tai padidina širdies ir kraujagyslių ligų bei organų pažeidimo riziką.

Kraujospūdis matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg). Gydytojai vadovaujasi šiomis gairėmis:

Viršutinis spaudimas:

• Iki 120 mmHg: idealus kraujospūdis
• 120–140 mmHg: normalus kraujospūdis
• 140–180 mmHg: aukštas kraujospūdis
• 180 mmHg ar daugiau: labai padidėjęs kraujospūdis

Apatinis spaudimas:

• 90 mmHg ar mažiau: kraujospūdis geras
• 90–110 mmHg: aukštas kraujospūdis
• 110 mmHg ar daugiau: labai padidėjęs kraujospūdis

Kraujospūdis svyruoja dienos metu ir net per savaitę. Todėl rekomenduojama kraujospūdį matuoti kelis kartus per dieną keletą dienų iš eilės. Taip susidaro tikslus vidutinio kraujospūdžio vaizdas.

Dauguma žmonių nejaučia jokių aukšto kraujospūdžio požymių. Tik esant labai padidėjusiam kraujospūdžiui gali atsirasti nusiskundimų. Tokie aukšto kraujospūdžio simptomai gali būti:

• Galvos skausmas;
• Pykinimas;
• Nuovargis;
• Dusulys;
• Neramumas.

Būtent todėl, kad hipertenzija dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį. Taip galima greitai imtis priemonių, jei kraujospūdis pradeda kilti. Tuomet širdies ir kraujagyslių ligų ar kitų komplikacijų rizika išlieka maža.

Aukštas kraujospūdis yra dažnas reiškinys. Tai nenuostabu, nes kraujospūdžiui įtakos turi daug veiksnių. Dažniausios hipertenzijos priežastys yra:

• Amžius. Didėjant amžiui, kraujagyslės tampa mažiau elastingos. Dėl to jos nebegali tinkamai išsiplėsti, kai kraujas pumpuojamas. Todėl spaudimas kraujagyslėse didėja. Jei esate vyresnis nei 40 metų, reguliariai matuokite kraujospūdį;
• Paveldimumas. Kai kuriose šeimose aukštas kraujospūdis pasitaiko dažniau. Jei turite artimųjų, sergančių hipertenzija, stebėkite savo kraujospūdį;
• Gyvenimo būdas. Tokie veiksniai kaip antsvoris, nesveika mityba, per mažas fizinis aktyvumas, stresas, rūkymas ir alkoholio vartojimas prisideda prie aukšto kraujospūdžio;
• Nėštumas. Kai kurioms moterims nėštumo metu išsivysto aukštas kraujospūdis;
• Tam tikros ligos, tokios kaip inkstų ligos, miego apnėja ir lėta skydliaukės veikla, gali sukelti aukštą kraujospūdį;
• Vaistų vartojimas. Kai kurie vaistai kaip šalutinį poveikį gali sukelti aukštą kraujospūdį;
• Per didelis saldymedžio/juodųjų saldymedžių vartojimas. Šie maisto produktai turi gliciriziną – medžiagą, dėl kurios organizmas sulaiko daugiau skysčių, todėl kraujospūdis kyla;
• Per didelis druskos vartojimas. Jei suvartojate daug druskos, organizmas taip pat sulaiko daugiau skysčių ir kraujospūdis gali padidėti.

Svarbu žinoti: dažnai nėra vienos aiškios aukšto kraujospūdžio priežasties. Daugeliu atvejų tai yra kelių veiksnių derinys.

Laimei, kraujospūdį dažniausiai galima sėkmingai reguliuoti. Daug ką galite padaryti patys. Taip pat yra vaistų, kurie padeda sumažinti kraujospūdį.

Ką galite padaryti patys esant aukštam kraujospūdžiui

Esant aukštam kraujospūdžiui, ne visada reikia iš karto vartoti vaistus. Daug ką galite padaryti patys, kad sumažintumėte kraujospūdį. Svarbiausias patarimas – sveikas gyvenimo būdas (sveikesnė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, mažiau streso).

Jei turite antsvorio, svorio sumažinimas iki normalaus taip pat gali labai padėti. Gydytojas ar dietologas gali jums padėti.

Rūkote? Stenkitės mesti rūkyti. Rūkymas siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį.

Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio

Kartais pakeistas gyvenimo būdas nepakankamai padeda. Tokiu atveju gydytojas paskirs vaistų. Yra įvairių kraujospūdį mažinančių vaistų rūšių. Žinomiausi yra:

AKF inhibitoriai. Tai vaistai, kurie slopina AKF (medžiagos, sukeliančios kraujagyslių susitraukimą) pasisavinimą, todėl kraujagyslės šiek tiek prasiplečia. Taip kraujas lengviau teka venomis ir kraujospūdis sumažėja. Šių vaistų pavadinimai dažniausiai baigiasi -pril. Veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, ramiprilis, kvinaprilis ar benazeprilis.

Angiotenzino II receptorių blokatoriai. Šie vaistai slopina kraujagysles siaurinančio hormono angiotenzino II pasisavinimą. Tai taip pat atpalaiduoja kraujagysles, todėl kraujas lengviau teka. Veikliosios medžiagos pavadinimai dažniausiai baigiasi -artan (pvz., valsartanas, losartanas, kandesartanas).

Kalcio kanalų blokatoriai. Šie vaistai plečia kraujagysles, blokuodami kalcio pasisavinimą ląstelėse. Juos atpažinsite iš pavadinimo, kuris baigiasi -dipinas (amlodipinas, lercanidipinas, nikardipinas). Kai kurios rūšys taip pat mažina širdies ritmą, todėl kraujas pumpuojamas ramiau. Tai suteikia papildomą kraujospūdį mažinantį poveikį.

Beta adrenoblokatoriai. Šie vaistai gali blokuoti streso hormonų pasisavinimą ląstelėse. Dėl to širdis plaka ramiau, o kraujas teka lėčiau, todėl kraujospūdis sumažėja. Veikliosios medžiagos pavadinimai dažniausiai baigiasi -lol. Pavyzdžiui, propranololis yra žinomas beta adrenoblokatorius, taip pat metoprololis ir atenololis.

Diuretikai. Liaudyje šie vaistai vadinami „šlapimą varančiomis tabletėmis“. Jie skatina inkstus išskirti daugiau skysčių ir druskų. Dėl to kraujyje sumažėja vandens kiekis ir sumažėja tūris. Kraujagyslės mažiau apkraunamos ir kraujospūdis sumažėja.

Kokius vaistus nuo aukšto kraujospūdžio man reikia vartoti?

Gydytojas nustato, kuris vaistas nuo aukšto kraujospūdžio jums tinkamiausias. Tai priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip jūsų amžius ir ar vartojate kitų vaistų. Gydytojai gali derinti tam tikrus vaistus tarpusavyje. Pavyzdžiui, gali tekti vartoti diuretiką ir beta adrenoblokatorių.

Turėkite omenyje, kad kraujospūdį mažinantys vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, galvos svaigimą, mieguistumą, širdies plakimą ar sausą kosulį. Be to, vaistai nuo hipertenzijos netinka visiems. Dėl to kraujospūdį mažinantys vaistai dažniausiai išduodami tik su receptu.

Taip pat svarbu: stebėkite savo kraujospūdį gydymo metu. Tai galite daryti namuose su riešiniu kraujospūdžio matuokliu. Taip pat galite paprašyti savo šeimos gydytojo reguliariai pamatuoti jūsų kraujospūdį. Jei turite klausimų apie savo kraujospūdį mažinantį vaistą, visada kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

https://www.thuisarts.nl/hoge-bloeddruk/mijn-bloeddruk-is-te-hoog

https://www.hartstichting.nl/oorzaken/bloeddruk/hoge-bloeddruk