Antibiotikai

Antibiotikai yra vaistai, skirti naikinti arba slopinti bakterijas, kurios mūsų organizme dauginasi ir sukelia bakterinę infekciją. Bakterijų plika akimi nematome, tačiau su jomis susiduriame kasdien. Vis dėlto ne visada susergame. Taip yra todėl, kad mūsų imuninė sistema mus saugo, o šie įsibrovėliai ne visada yra kenksmingi; mūsų organizme visada yra bakterijų, kurios atlieka naudingą darbą. Jos, pavyzdžiui, virškina maistą mūsų žarnyne ir apsaugo odą nuo kenksmingų įsibrovėlių. Tačiau jei į organizmą patenka ligas sukeliančios bakterijos ir jūsų imunitetas per silpnas, kad jas įveiktų, susergate. Tokiu atveju jos gali labai greitai daugintis ir sukelti infekciją, pavyzdžiui, plaučių uždegimą. Dažnai tai lydi karščiavimas. Plaučių uždegimas ar širdies vožtuvų uždegimas gali būti mirtinas, jei neskiriama antibiotikų. Tokiu atveju organizmas pats negali arba beveik negali pasveikti nuo šios ligos.

Taigi antibiotikai gali būti gyvybiškai svarbūs. Tačiau jie veikia tik bakterines infekcijas. Infekcijų, kurias sukelia virusai, pavyzdžiui, peršalimo ar žarnyno gripo, jais gydyti negalima. Kartais pakanka lovos režimo ar kitų paprastų priemonių, kad pasveiktumėte (nuo bakterinių infekcijų). Tokiu atveju gydytojas antibiotikų neskiria.

Koks antibiotikas tinkamas gydyti uždegimą, priklauso nuo simptomų ir bakterijos rūšies. Kartais reikia nusiųsti šlapimo ar pūlių mėginį į laboratoriją, kad būtų nustatyta, kokia bakterija sukelia infekciją ir koks antibiotikas reikalingas. Kiekviena bakterija yra sudaryta skirtingai. Antibiotikų pavyzdžiai:

• Penicilinas
• Minociklinas
• Doksiciklinas
• Ciprofloksacinas
• Klaritromicinas

Paprastai antibiotikai skirstomi į siauro ir plataus veikimo spektro. Siauro spektro antibiotikai yra skirti tam tikros grupės bakterinėms infekcijoms gydyti. Plataus spektro antibiotikai naikina kelias bakterijų rūšis vienu metu.

Gydytojai mieliau skiria siauro spektro antibiotikus, nes gydymo metu sunaikinama mažiau gerųjų bakterijų. Todėl pasireiškia mažiau šalutinių poveikių. Tačiau jie gali būti skiriami tik tada, kai žinoma, kokia bakterija sukelia uždegimą. Jei tai nežinoma, plataus spektro antibiotikai yra gera alternatyva, nes jie naikina įvairias bakterijų rūšis. Tačiau jų trūkumas yra tas, kad dažniau pasireiškia šalutiniai poveikiai, tokie kaip skrandžio ir žarnyno sutrikimai, nes taip pat sunaikinamos gerosios žarnyno mikrofloros bakterijos.

Taip pat svarbi uždegimo vieta organizme, renkantis konkretų antibiotiką. Kai kurie audiniai yra jautresni tam tikram antibiotikui nei kiti. Gydytojas turi pasirinkti antibiotiką, kuris gali prasiskverbti į audinį.

Antibiotikų kursas skiriamas, be kita ko, esant:

• Šlapimo pūslės uždegimui
• Šlapimo takų infekcijai
• Gerklės uždegimui
• Chlamidijos infekcijai
• Plaučių uždegimui

Antibiotikus visada skiria gydytojas ir tik tada, kai tai tikrai būtina, pavyzdžiui, kai jūsų imunitetas per silpnas, kad pats įveiktumėte bakterinę infekciją ar infekcijas. Kadangi bakterijos tampa atsparios antibiotikams, gydytojai nenori jų skirti per dažnai, kad išvengtų atsparumo. Tai reiškia, kad bakterija prisitaiko ir tampa nejautri vaisto poveikiui. Dėl to šio tipo antibiotikas nebegali būti naudojamas šiai bakterijai gydyti, taip pat ir kitiems pacientams.

Be to, bakterijos gali palaipsniui tapti atsparios. Tai ypač pasitaiko vartojant tą patį antibiotiką pakartotinai ar ilgą laiką. Atsparumas antibiotikams sukelia pavojingas situacijas, blogiausiu atveju bakterinių infekcijų ateityje gali būti nebeįmanoma gydyti, o kai kuriais atvejais tai gali būti pavojinga gyvybei.

Kadangi antibiotikai naikina tik bakterijas, o ne virusus, gydytojas jų neskiria, jei sergate gripu, peršalote ar vėjaraupiais. Visada vartokite vaistus pagal gydytojo nurodymus ir užbaikite visą kursą, net jei po kelių dienų jaučiatės geriau. Priešingu atveju infekcija gali atsinaujinti arba bakterinės infekcijos gali pasikartoti, nes dar ne visos bakterijos buvo sunaikintos. Kursas paprastai trunka apie 5–10 dienų, priklausomai nuo infekcijos rūšies.

Kada, kaip dažnai ir kiek antibiotikų turite vartoti, priklauso nuo antibiotiko rūšies, bakterinės infekcijos (ar infekcijų) sunkumo ir vietos bei jūsų kūno svorio. Daugiau informacijos suteiks gydytojas, taip pat instrukcijos pateiktos pakuotės lapelyje. Jei turite klausimų, kreipkitės į savo gydytoją.

Antibiotikų tabletes ar kapsules geriausia vartoti sėdint arba stovint, užgeriant trupučiu vandens. Jei sunku nuryti dideles tabletes ar kapsules, palenkite galvą šiek tiek į priekį. Po vartojimo išgerkite didelę stiklinę vandens, kad vaistas greitai patektų į skrandį. Kai kurie antibiotikai gali pažeisti stemplę, jei ten užsibūna per ilgai.

Jei antibiotiką gavote putojančios tabletės pavidalu, ištirpinkite ją nedideliame kiekyje vandens. Po to taip pat išgerkite didelę stiklinę vandens. Skysti antibiotikai dažnai skiriami vaikams. Kai kurie šie skysčiai turi cukraus, todėl pasirūpinkite, kad vaikas išsivalytų dantis prieš miegą po vaisto vartojimo.

Sumažinsite pamiršimo tikimybę, jei antibiotiką vartosite kasdien tuo pačiu metu. Jei vis dėlto pamiršote išgerti vaistą laiku, padarykite tai, kai tik prisiminsite, bet ne tada, jei netrukus turite vartoti kitą dozę. Tokiu atveju praleistos dozės nebegerkite, o kitą išgerkite įprastu laiku. Praleistą dozę išgerkite kurso pabaigoje, taip atitolinant kurso pabaigą.

Kaip jau minėta, labai svarbu visada užbaigti visą kursą. Gali kilti pagunda nutraukti antibiotikų vartojimą, jei po 2 ar 3 dienų pasijutote geriau, tačiau tai pavojinga, nes gali būti, kad dar ne visos bakterijos buvo sunaikintos. Atspariausios bakterijos išgyvena ir gali vėl jus susargdinti. Be to, jos gali prisitaikyti ir tapti nejautrios šiam antibiotikui ateityje. Tai galioja ne tik jums, bet ir visiems, kurie vartoja šiuos antibiotikus. Todėl visada užbaikite visą kursą.

Antibiotikai gali būti skiriami tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Kūdikiams jie gali būti leidžiami švirkštu, o vyresniems vaikams – skysčio pavidalu.

Kai kuriuos antibiotikus reikia vartoti tik kartą per dieną, kitus – iki 4 kartų per dieną. Jei antibiotiką reikia vartoti kelis kartus per dieną, svarbu vaistus paskirstyti tolygiai per dieną, kad antibiotikų kiekis organizme visą dieną išliktų pastovus.

Pavyzdžiui, pagal šią schemą:

• 1 kartą per dieną: kasdien tuo pačiu metu.
• 3 kartus per dieną: su kiekvienu valgymu, pavyzdžiui, 09.00, 13.00 ir 18.00 val.
• 4 kartus per dieną: pavyzdžiui, 09.00, 13.00, 18.00 ir 22.00 val.

Atkreipkite dėmesį, kad kai kuriuos antibiotikus reikia vartoti tuščiu skrandžiu. Apie tai informuos gydytojas ir tai bus nurodyta etiketėje, pavyzdžiui: vartoti pusvalandį prieš arba dvi valandas po valgio. Kitus antibiotikus galima vartoti nepriklausomai nuo valgymo laiko. Tokiu atveju etiketėje apie tai nieko nenurodyta.

Paprastai antibiotikai sukelia nedaug šalutinių poveikių, ypač siauro spektro antibiotikai. Vartojant plataus spektro antibiotikus šalutinis poveikis pasireiškia dažniau, nes sunaikinamos ir gerosios žarnyno bakterijos. Tačiau viduriavimas ne visada yra vaisto šalutinis poveikis, tai gali būti ir bakterinės infekcijos pasekmė.

Dažniausi antibiotikų šalutiniai poveikiai yra:

• Viduriavimas arba skysta išmatos
• Padidėjęs jautrumas arba alerginė reakcija.

Jei esate jautrus tam tikram antibiotikui, gali atsirasti raudonų dėmelių ant odos, niežulys ar karščiavimas. Tai gali būti alergijos požymis, bet nebūtinai. Tokiu atveju kreipkitės į gydytoją, kuris nustatys, ar tai yra jautrumo vartojamam antibiotikui pasekmė.

Tetraciklinų grupės antibiotikai, tokie kaip doksiciklinas ir minociklinas, gali padidinti jautrumą saulės šviesai. Dėl to galite greičiau nudegti saulėje, net jei paprastai nenudegate. Tai nurodyta pakuotės lapelyje. Tokiu atveju venkite saulės ir gerai apsaugokite odą aukšto apsaugos faktoriaus kremu nuo saulės, net ir debesuotą dieną.

Jei žinote, kad esate jautrus antibiotikui, pasakykite apie tai gydytojui konsultacijos metu. Taip pat, jei jaučiate kitų simptomų, kurie nepraeina per 1–2 dienas, verta pasitarti su gydytoju.

Kai kurie vaistai gali sumažinti antibiotikų veiksmingumą. Todėl visada verta gydytojui aiškiai pasakyti, kokius vaistus dar vartojate. Ne tik tuos, kuriuos paskyrė specialistas, bet ir be recepto įsigytus vaistus, pavyzdžiui, vidurius laisvinančius, ibuprofeną ar vaistus nuo skrandžio rūgštingumo. Be to, kai kurie antibiotikai gali sumažinti kontraceptinių tablečių patikimumą. Taip pat galite viduriuoti nuo tam tikro antibiotiko, todėl kontraceptinių tablečių patikimumas taip pat gali sumažėti. Tokiu atveju laikinai naudokite papildomą apsaugos priemonę, pavyzdžiui, prezervatyvą.

Kai kuriuos antibiotikus, pavyzdžiui, penicilinus, galima saugiai vartoti nėštumo metu ir žindant. Tačiau yra ir tokių antibiotikų, kurie gali būti kenksmingi jūsų negimusiam vaikui, ir dar nėra tiksliai žinoma, kokį poveikį jie turi. Jei esate nėščia, įtariate, kad laukiatės, arba žindote, visada pasitarkite su gydytoju. Gydytojas tai įvertins skirdamas antibiotikus.

Vartojant antibiotikų kursą, paprastai galite vairuoti automobilį. Tačiau nerekomenduojama vairuoti, jei jaučiate stiprų pykinimą ar viduriavimą, nes tai gali neigiamai paveikti jūsų koncentraciją vairuojant.

Daugumą antibiotikų galima vartoti kartu su alkoholiu. Tačiau tai papildomai apkrauna kepenis, nes tiek antibiotikai, tiek alkoholis yra skaidomi kepenyse. Todėl vartokite alkoholį saikingai.

Antibiotikų be recepto įsigyti negalima. Šių vaistų negalima tiesiog nusipirkti internete ar vaistinėje. Visada pirmiausia turite susitarti su šeimos gydytoju, kuris, jei mano, kad jūsų infekcijai reikia antibiotikų, išrašys receptą.

Ne, gauti antibiotikų be recepto neįmanoma.

https://www.apotheek.nl/zorg-van-de-apotheker/uw-apotheker-geeft-atsakymas/antibiotica