Alergija

Alerginės reakcijos metu žmogaus imuninė sistema reaguoja į išorines medžiagas, į kurias organizmas paprastai neturėtų stipriai reaguoti. Imuninė sistema šias medžiagas klaidingai laiko grėsme organizmui.

Dažniausios alergijų rūšys yra:

• Šienligė. Šiuo atveju alerginė reakcija pasireiškia įkvėpus žiedadulkių iš medžių, žolių ar žolinių augalų. Manoma, kad apie 10–20 % Nyderlandų gyventojų kenčia nuo šios alergijos.
• Alergija namų dulkių erkėms. Namų dulkių erkė – tai mikroskopinis gyvūnėlis, mintantis odos pleiskanomis ir pelėsiais. Ji daugiausia gyvena mūsų lovose. Žmonės, alergiški namų dulkių erkėms, reaguoja į jų išmatas.
• Alerginė astma. Skirtumas tarp alerginės astmos ir „įprastos“ astmos yra tas, kad alerginės astmos atveju pasireiškia padidėjęs jautrumas žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, maisto produktams ar vabzdžių įkandimams ir pan., o „įprastos“ astmos atveju jautrumą gali sukelti ir cigarečių dūmai, fizinis krūvis ar oro pokyčiai.
• Alergija naminiams gyvūnams. Tai taip pat yra įkvepiamoji alergija. Alergenai nėra, kaip dažnai manoma, plaukai, o odos pleiskanos, šlapimas, seilės ir gyvūnų išmatos.
• Kontaktinė alergija. Tai gali būti įvairios medžiagos, kurios patenka ant odos. Pavyzdžiai: lateksas, nikelis, chromas, kvapiosios medžiagos, konservantai, kosmetika, klijai, augalai, cheminės medžiagos plaukų dažų ir ilgalaikio cheminio sušukavimo priemonėse (kirpėjų egzema) bei odiniai drabužiai. Kontaktinės alergijos simptomai (egzema, spuogeliai) gali pasireikšti iš karto arba vėliau – tarp iš karto ir po trijų dienų. Taip pat ši alergija gali staiga atsirasti po daugelio metų be problemų naudojant tą pačią medžiagą.
• Maisto alergija. 90 % visų maisto alergijų sukelia baltymai, esantys karvės piene, sojų pupelėse, žemės riešutuose, riešutuose, žuvyje, vėžiagyviuose ir kiaušiniuose. Taip pat gali būti alergija tam tikroms daržovėms ir vaisiams (pavyzdžiui, špinatams, salierams, krapams, vyšnioms, abrikosams, persikams, obuoliams, kriaušėms ir braškėms). Maisto alergija dažnai painiojama su maisto netoleravimu. Simptomai panašūs, tačiau alergijos atveju tai yra imuninės sistemos reakcija, o netoleravimo atveju dažniausiai pasireiškia žarnyno problemos.
• Alergija vabzdžių nuodams. Tai gali būti pavojinga alergija, pavyzdžiui, įgėlus bitei ar vapsvai. Gali atsirasti raudoni spuogeliai visame kūne, taip pat gali patinti lūpos, akys ir gerklė, dėl ko gali kilti kvėpavimo sunkumų. Taip pat gali pasireikšti anafilaksinis šokas (kraujospūdžio sumažėjimas ir širdies ritmo sutrikimai).
• Saulės alergija. Esant saulės alergijai, nebūtina ilgai būti saulėje. Kartais pakanka kelių minučių, kad atsirastų niežtinti oda ir/arba spuogeliai. Ši alergija dažniausiai pasireiškia moterims ir šviesios odos žmonėms. Tam tikri vaistai ar kosmetika gali staiga sukelti padidėjusį jautrumą saulės šviesai, nors anksčiau to nebuvo. Ši alergijos forma vadinama fotoalergija.
• Vaistų alergija. Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai ir tam tikri hormonai, gali sukelti alerginę reakciją. Penicilinas yra gerai žinomas pavyzdys.

Dauguma alerginių reakcijų pasireiškia labai greitai po kontakto su alergenu. Simptomai yra labai įvairūs ir dažnai galima nustatyti kelias diagnozes.

Alergijos sukelia tokius simptomus kaip niežtinčios akys, varvanti nosis, odos bėrimas ar švokščiantis kvėpavimas, tačiau galimos ir rimtesnės reakcijos, pavyzdžiui, kraujospūdžio sumažėjimas, šokas ar net širdies sustojimas.

Šiuo metu mokslas dar tiksliai nežino, kodėl atsiranda alergija. Tačiau žinoma, kad paveldimumas, higiena ir gyvenimo būdas turi tam įtakos.

Kalbant apie paveldimumą, paveldimas ne alergija konkrečiam alergenui, o polinkis į alergiją. Tėvas ar motina gali būti alergiški visai kitam veiksniui nei vaikas, tačiau tai, kad imuninė sistema reaguoja į alergeną, yra genetiškai nulemta. Kuo daugiau šeimos narių serga alergija, tuo didesnė tikimybė, kad ir jūs turėsite polinkį į ją. Tyrimai aiškiai parodė ryšį tarp šeimos narių, turinčių alergijų, skaičiaus ir tikimybės, kad vaikui išsivystys alergija.

Aplinkos veiksniai taip pat turi įtakos alergijos atsiradimui. Nustatyta, kad alergijos dažniausiai pasitaiko Vakarų šalyse, o tai leidžia manyti, kad švari aplinka, kurioje čia auga vaikai, turi tam įtakos. Gimimo metu jų imuninė sistema dar yra „tuščia“. Bėgant metams ji formuojasi pagal gaunamus dirgiklius. Ir būtent to trūksta mūsų itin higieniškoje aplinkoje.

Galiausiai, alergijos dažniau pasitaiko visuomenėse, kuriose vartojama daugiau perdirbtų maisto produktų, nei tose, kuriose žmonės renkasi natūralesnius ir šviežesnius ingredientus.

Daugeliu atvejų geriausia išeitis – vengti kontakto su alergenu. Taip pat galite keisti savo gyvenimo būdą ir aplinką. Taip pat yra vaistų, tokių kaip tabletės, nosies purškalai ir akių lašai. Galima apsvarstyti ir alternatyvius gydymo būdus.

Aplinkos pritaikymas

Paprastai gydytojas pirmiausia aptars nemedikamentinį gydymo planą. Tai reiškia, kad reikia vengti dirgiklių, sukeliančių alerginę reakciją. Tai yra neatsiejama ir veiksminga gydymo dalis.

Kontakto su žiedadulkėmis išvengti neįmanoma, tačiau galite kuo dažniau laikyti langus ir duris uždarytus ir žiedadulkių sezono metu kuo mažiau būti lauke.

Esant alergijai namų dulkių erkėms, galite imtis šių priemonių:

• Reguliariai vėdinti patalynę.
• Bent kartą per savaitę išsiurbti čiužinį ir nekrauti lovos iškart po atsikėlimo.
• Rinktis sintetinius gaminius, kilimus pakeisti parketu ar vinilu ir reguliariai siurbti dulkes.
• Užtikrinti gerą vėdinimą vonios kambaryje ir virtuvėje. Namų dulkių erkės mėgsta šiltą, drėgną aplinką.

Esant alergijai naminiams gyvūnams, deja, geriausia išeitis – pašalinti gyvūną iš namų ir vengti kontakto su juo. Dažnas dulkių siurbimas, pavyzdžiui, naudojant specialius dulkių siurblius gyvūnų plaukams, gali padėti esant lengvai alergijai.

Esant maisto alergijai, geriausias patarimas – vengti alergizuojančio maisto produkto, tačiau tai lengviau pasakyti nei padaryti. Šių maisto produktų baltymai gali būti daugelyje gaminių, net jei tai nėra aiškiai nurodyta ant pakuotės. Būtent šie baltymai ir sukelia problemas. Verdant produktą, dauguma alergenų sunaikinama. Esant rimtos alerginės reakcijos, pavyzdžiui, anafilaksinio šoko, rizikai, tai, žinoma, nėra išeitis.

Kontaktinės alergijos gali staiga atsirasti po daugelio metų be problemų, o simptomai gali pasireikšti tiek iš karto, tiek vėliau. Kai žinote, kuri medžiaga sukelia alergiją, geriausia jos vengti.

Alerginės astmos atveju taikomi tie patys gyvenimo būdo pokyčiai kaip ir esant alergijai žiedadulkėms, naminiams gyvūnams ar namų dulkių erkėms.

Vaistai nuo alergijos

Daugumai alergijos simptomų galima įsigyti be recepto tablečių, nosies purškalų ir akių lašų iš įvairių gamintojų.

Esant alerginei astmai, gali būti paskirti vaistai, atpalaiduojantys kvėpavimo takų raumenis, todėl sumažėja dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas. Dažniausiai šie vaistai įkvepiami ir veikia jau mažomis dozėmis, todėl šalutinis poveikis būna nedidelis.

Taip pat gali būti paskirti priešuždegiminiai vaistai.Esant sunkiai alerginei reakcijai į vabzdžių įgėlimus, gydytojas gali suleisti adrenalino, naudodamas adrenalino autoinjektorių. Žmonėms, turintiems tokią alergiją, dažnai išduodamas adrenalino autoinjektorius naudoti ekstremaliose situacijose.

Esant kontaktinėms alergijoms, dažnai skiriami kortikosteroidų turintys tepalai.

Alternatyvūs gydymo būdai

Kiti alternatyvūs gydymo būdai yra imunoterapija ir šviesos terapija:

Imunoterapija

Jei vaistai neveikia arba alergija stipriai blogina gyvenimo kokybę, galima apsvarstyti specifinę imunoterapiją alergenui. Jos metu sumažinamas jautrumas tam tikroms medžiagoms aktyvia imunizacija. Gydymas vyksta dviem etapais – pradiniu ir palaikymo, o visa gydymo trukmė yra 3–5 metai.

Imunoterapiją būtina atlikti pasitarus su gydytoju ir jam prižiūrint, dėl galimo šalutinio poveikio ir kontraindikacijų. Be to, imunoterapija sumažina alergijos simptomus, bet jų visiškai nepanaikina.

Šviesos terapija

Šiuo atveju nosies gleivinė gydoma specialia raudona šviesa, dėl kurios alerginės reakcijos turėtų sumažėti.

Esant kontaktinei alergijai, šviesos terapija taip pat gali būti veiksminga. Taip yra todėl, kad saulės šviesa, ypač ultravioletinė jos dalis, slopina odos imuninę apsaugą, todėl sumažėja egzema. Medicinos mokslas tam sukūrė šviesos terapiją. Saulės alergijos gydyti nebūtina, tačiau profilaktiškai galite pripratinti odą prie saulės šviesos ir naudoti gerą apsauginį kremą nuo saulės. Taip pat gali padėti šviesos terapija su specialia šviesa, kad oda priprastų prie saulės šviesos.

Dokteronline galite užsisakyti tinkamą gydymą. Jūsų užklausą įvertins registruotas gydytojas pagal internetinę konsultaciją. Išrašytas receptas bus perduotas vaistinei, po to paskirti vaistai bus diskretiškai pristatyti į jūsų namus.

https://allesoverallergie.nl/pages/algemeen

https://www.farmacotherapeutischkompas.nl/bladeren/indicatieteksten/allergische_rinitis

https://www.farmacotherapeutischkompas.nl/bladeren/preparaatteksten/a/allergeenextract_graspollen__parenteraal_

https://www.vmce.nl/eczeem/behandeling/lichttherapie.html